Ultragarsinė vonelė padeda pašalinti nešvarumus iš sunkiai pasiekiamų elektronikos plokštės vietų. Ji gali būti naudinga valant tinkamų fliusų likučius, riebalus ir kitus teršalus, tačiau netinka kiekvienai surinktai plokštei. Savadarbio įrenginio gamyba reikalauja mechanikos, elektronikos ir elektros saugos žinių. Svarbiausi elementai yra talpa, ultragarsinis keitiklis ir suderintas generatorius. Prieš pradedant projektą būtina įvertinti, ar komponentai atlaikys ultragarsinį poveikį, pasirinktą tirpalą ir vėlesnį džiovinimą. Netinkamas valymas gali padaryti daugiau žalos nei patys nešvarumai.
Kaip veikia ultragarsinis valymas?
Ultragarsinis keitiklis elektrinius virpesius paverčia mechaniniais ir perduoda juos skysčiui. Skystyje susidaro kavitacija: mikroskopiniai burbuliukai formuojasi ir subliūkšta, padėdami atskirti teršalus nuo paviršių. Valymo rezultatą lemia dažnis, galios tankis, tirpalo sudėtis, temperatūra ir ruošinio padėtis. Todėl didesnė galia nebūtinai reiškia geresnį rezultatą. Pernelyg intensyvus poveikis gali pažeisti jautrias detales. Elektronikai skirtose sistemose svarbi galimybė kontroliuoti procesą ir pakartoti patikrintus nustatymus. Pirmiausia reikia pasirinkti valymo būdą, kurį leidžia konkrečių komponentų gamintojai.
Kokias elektronikos plokštes galima valyti?
Prieš valymą patikrinkite visų jautrių komponentų dokumentaciją. Ultragarsas gali būti draudžiamas kai kuriems MEMS jutikliams, mikrofonams, kvarciniams rezonatoriams, relėms ir kitiems elektromechaniniams elementams. Skystis taip pat gali patekti į neužsandarintus korpusus ar jungtis. Pašalinkite baterijas ir visiškai atjunkite maitinimą. Plokštes su apsauginėmis dangomis, ekranais arba neaiškios konstrukcijos komponentais vertinkite atskirai. Jei suderinamumo patvirtinti nepavyksta, rinkitės vietinį valymą tinkama priemone. Ultragarsinė vonelė nėra universali priemonė visoms elektronikos remonto situacijoms.
Kokie komponentai reikalingi gamybai?
Pagrindinį komplektą sudaro nerūdijančiojo plieno talpa, jai pritaikytas pjezoelektrinis keitiklis ir suderintas ultragarsinis generatorius. Papildomai reikalingi laikmatis, temperatūros stebėjimas, apsauginis korpusas, saugiklis ir tinkami laidai. Šildymas nėra būtinas kiekvienam procesui, todėl jį numatykite tik pagrindę poreikį. Praktiškiau rinktis gamintojo suderintą generatoriaus bei keitiklių komplektą, o ne jungti atsitiktines dalis. Talpos dydį pasirinkite pagal plokštes, palikdami vietos krepšeliui. Įvertinkite ir būsimo įrenginio priežiūrą: skystį turi būti patogu pakeisti neapliejant elektronikos.
Talpos ir keitiklio montavimas
Keitiklio tvirtinimas prie talpos yra kritinė konstrukcijos dalis. Netinkamas sujungimas blogina energijos perdavimą, gali perkaisti arba atsiskirti. Naudokite tik konkretaus keitiklio gamintojo numatytą montavimo būdą, paviršiaus paruošimą ir tvirtinimo medžiagas. Atsitiktinis buitinis klijavimas nėra patikimas sprendimas. Talpa turi būti sandari ir mechaniškai stabili. Plokščių nedėkite tiesiai ant dugno: naudokite suderinamą krepšelį arba laikiklį. Numatyta skysčio pripildymo riba turi atitikti sistemos projektą. Įrenginio nejunkite tuščio, jei gamintojas aiškiai nenumato tokio režimo.
Generatorius ir elektros sauga
Ultragarsinio generatoriaus išėjime gali būti pavojinga aukšta kintamoji įtampa, net jei valdymo grandinė atrodo paprasta. Todėl savadarbės schemos surinkimas be tinkamos kvalifikacijos nėra saugus pasirinkimas. Tinklo dalį ir apsaugas turėtų suprojektuoti kompetentingas specialistas. Metalinių dalių įžeminimas, laidų izoliacija ir apsauga nuo skysčio patekimo turi atitikti įrenginio konstrukciją. Nuotėkio apsauga nepakeičia tinkamos izoliacijos. Elektroniką atskirkite nuo talpos, numatykite vėdinimą ir aiškų išjungimą. Prieš naudojimą patikrinkite sandarumą, apsaugines grandines ir įrenginio būklę.
Kokį valymo skystį pasirinkti?
Naudokite elektronikai skirtą vandeninį valiklį, suderinamą su plokštės medžiagomis ir pašalinamais teršalais. Gamintojai siūlo specialius koncentratus elektronikai bei fliuso likučiams valyti. Skiedimo santykį parinkite pagal konkretaus produkto instrukciją. Vien dejonizuotas vanduo nepašalina visų teršalų, o buitiniai plovikliai gali palikti nepageidaujamų likučių. Nepilkite izopropilo alkoholio, acetono ar kitų degių tirpiklių tiesiai į atvirą vonelę: jų garai gali užsidegti. Degių skysčių nenaudokite savadarbėje sistemoje. Taip pat savavališkai nemaišykite skirtingų cheminių priemonių.
Valymo eiga ir proceso kontrolė
Pirmuosius bandymus atlikite su mažos vertės, suderinama bandomąja plokšte. Paruoškite tirpalą, nustatykite rekomenduojamą temperatūrą ir, jei numatyta, atlikite skysčio degazavimą. Plokštę įdėkite taip, kad tirpalas pasiektų reikiamas vietas, o oras neužsilaikytų ertmėse. Pradėkite nuo trumpiausio pagrįsto ciklo ir tikrinkite rezultatą. Universalaus saugaus valymo laiko nėra. Stebėkite temperatūrą, nes ultragarsinis veikimas pats gali šildyti skystį. Užrašykite tirpalo koncentraciją, trukmę ir nustatymus. Nešvarų tirpalą keiskite pagal proceso poreikį, kad teršalai nenusėstų pakartotinai.
Skalavimas, džiovinimas ir galutinis vertinimas
Po valymo plokštę skalaukite pagal valiklio instrukciją, prireikus naudodami tinkamos kokybės dejonizuotą vandenį. Nepalikite cheminių likučių po komponentais. Džiovinkite kontroliuojamomis sąlygomis, neviršydami komponentų leistinos temperatūros. Sausas paviršius dar nereiškia, kad drėgmės nėra jungtyse ar uždengtuose plotuose. Maitinimą junkite tik užtikrinę pakankamą išdžiūvimą ir atlikę apžiūrą. Ultragarsinės vonelės gamyba elektronikos plokščių valymui prasminga tuomet, kai galite patikrinti elektrinę saugą ir valymo suderinamumą. Jei šių sąlygų užtikrinti negalite, praktiškiau pasirinkti dokumentuotą gamyklinę įrangą.
Naudingos nuorodos:



